- pliudrius
- pliùdrius, -ė smob. (nlt.) (2) Vlkv, Stak, Jrb menk. kas apsileidęs, apsmukusiomis pliudrėmis: Nu tu, pliùdriau, pasikelk kelnes! Ll. Pliùdrius eita – ano kelnės kaip sijonai Kv. Tikras pliùdrius – palai žeme velkas Lkv. Pliudriai jūs, eikiat mergas čirškinti! Šts. Pliùdrius, kurio kelnės nusmukusios J. Moteriška pliùdrė, kurios praskiepas išsižiojęs, sajonas sušlapęs J.
Dictionary of the Lithuanian Language.